...

Kokia saldi pernykštė cigaretė.
Kokia diena apkartusi – kaip reta!
Kaip šalta kaulams – jau seniai taip krėtė.
Kaip jungias šalčiai į užburtą ratą.

Sunkėja nuodėmė nepadaryta,
tokia graži laikų erdvėj korėtoj –
naktis ją vežasi į duslų rytą
išklerusioje mėnesio karietoj.

Begarsiai tuštumų auksiniai baliai.
Bejėgiai, tingūs jų koridų buliai,
kuomet karaliui artimi skarmaliai,
paveikslų drobės artimos drobulei.

Tuo tarpu lyja, ir gerai tai,
kad spėja miegui pasiruošti protai:
užmingama lengvai, giliai ir greitai,
ir driekias laikinų medžioklių plotai.