Rujojanti naktis nėkiek netrikdo,
Mielasai, Ūkaujauntis prieš žvaigždes, -
Ir jos tavo vyningo balso neišgirdo
Ir lygiai taip jos neišgirs manęs.
Prieblandoj kelia žolę rasos bangos,
O aš ant akmenio - vienuolį sutemos
Ir dievas tavo išdavystės baidos
Ir tu vienintelis kuriam dangaus neduos.
Juokias net ežeras, kurio bala teliko
Iš tavo puzlių, tu iš savęs paties
Ir man juokinga, - Kaip gi taip nutiko
Kad rymai pasikoręs virš kėdės.


Tiksintis Krokodilas






