Mirusiems poetams besisklaidantiems
Taip nepadoriai greit
bet kvapniai.
Tau, tik šiandien tarp negyvų medžių,
Žadina keistus jausmus,
bet neskaudina.
Aš miegu ant tako, po taku, jo dulkėse
Neištartas, neperskaitytas,
bet amžinai.
Ak, pranykit, vėjai, vaiduokliai,
Skaičiuojantys nustebimą,
bet nejaudina.
Ant tako miegantis.
Po dulkių muzika.
Tyliai.
?


Linksmojo Vaizdo Riteris












