Mito gimimas

Per didelę didelę vakaro lygumą
per žalią nesuteptą vasaros patalą
per visą per ilgą per savo gyvenimą
eina Kentauras -
            kūnas arklio
            galva žmogaus
            kepurė dangaus
            o rankos didelės.
Pats šieną pjauna
pats šieną veža
pats žiemą jį suėda.
Vežimą traukia
vežime sėdi
klūpom bažnyčioj meldžias.
Botagu apsičaižo
po darbų pasiglosto
į ganyklą nujodęs
pats save susipančioja
ir apsiverkia.

Po liepom laksto vaikiukas
po ąžuolais kumeliukas
po eglėm Kentauras auga
ant sienos kepurė laukia.