Ką jūs vadinate Paukščių Taku-
kelią anapus, kurs veda link sodo obels,
Nilo krantinę, išplaunančia laiką iš dumblių
ar virš Paberžės tik gerves suklyksiant.
Kur jūs atrandat rytą, saulei pakylant-
sangrūdoj miego žvaigždėto ir sapno,
mirusiems einat pro kuorais dabintus vartus,
stovint prie slenkančio žvilgsnyje ūko.
Argi parodysit kryptį link paukščių likimo-
girių klastingų ir skubančių vėtrų,
epušės lapų raudos ir alksnio vaikų
renkančių obuolius mirusių žemėj pasėtus.