vėjas kandžioja namų duris
laiptais slysta ištaškytos mintys
po langais nutilęs liūdesys
smėly nuorūką liūdnai sumindo...
miško dvasios glosto sienas
žodžiai dūmais kyla palubėn
verkia po grindim pernykštis sniegas
nes nemoka nuo tavęs pabėgt...
ašaros romiu miegu ištykšta
ant lūpų, nuodėmės vertų...
po antklode neregimai įslysta
ploni piršteliai geidžiančių minčių...


India Spindesienė






