provokacijos

mums davė rankas,
kad tyliai pavogtume
rugsėjo vaidmenis visus bei galias
pasiduoti ramunėlių provokacijoms,
tik paklausti taip arba ne
ir nurengti prieš atsakymą —
pamesti drapanas it bures
sklindant bangų variacijoms.

tavo žodis nepasimiršo,
tik buvo abejotinas kaip veidas
miaukiančios mimozos juodai baltos,
kai sujaukiau kontrastą
uždėjęs tris pageltusias rudens naštas
ant pjautuvo nerūdijančios kupros.

šiandien tu pažadinai
ir išmėtei nuotrupas rugsėjo himno;
nesupyk, bet paklausiu nerimtai:
pažadinsi tu mane ar
religingi, kiek fanatiški, varpai,
kada rugsėjis užsimaus šermuonėlio pėdas
ir po žvaigždes dar klaidžios mėnulio vaikai?



2006-10-01,
Venta