Rašyk
Eilės (73322)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10356)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Skamba varpelis
                pjesė

Skamba varpelis. Dar kartą.

Moteriškas balsas iš virtuvės. Atidarysi? Ar girdi, kažkas atėjo.
Vyriškas balsas. Aš šiku.
Moteriškas balsas iš virtuvės. Aš irgi negaliu, pienas išbėgs.

Vėl skamba varpelis. Ir vėl, įnirtingiau.

Vyriškas balsas. Ale tai kokie įkyrūs, pašikti žmoniškai negalima. Tuoj, tuoj, suspėsit.
Moteriškas balsas iš virtuvės. Ale tu tik eik, visą valandą sėdi. Gal kas svarbaus atsitiko?
Vyriškas balsas. Einu, einu, šikną tik valausi. Popierius baigėsi, ar žinai?
Moteriškas balsas iš virtuvės. Tai kuo valaisi? Prieš eidamas galėjai apsižiūrėti.

Varpelis skamba nenutildamas.

Einu gi, einu.
Vyriškas balsas. Valausi kuo? Šepečiu, vis tiek išmesti reikės. Manai, kad eidamas šikti turiu viską apžiūrėti: ar yra popieriaus, ar elektra veikia, vanduo neatjungtas, skaitymui laikraščių padėta ir taip toliau? Tai tu nuėjai atidaryti?
Moteriškas balsas iš virtuvės. O tu ką, negali nueiti, nieko neveiki, kiek ten krapštysies?
Vyriškas balsas. Jau išsikrapščiau. Bet šepetį reikia išmesti. Einu dar rankas nusiplausiu.
Moteriškas balsas iš virtuvės. Eik tik tu prie durų, paskui nusiprausi. Matai, kad ten kažkas išprotėjo.
Vyriškas balsas. Taip, šūdinom rankom matai aš atidarinėsiu: labas, valau kanalizacijas, gal jums pravalyti užpakalį?
Moteriškas balsas iš virtuvės. Eik tu... Nieko nepriprašysi. Einu, einu.

Pasirodo Motina. Eina prie lauko durų.

Motina. Kas ten? Ko reikia?
Merginos balsas iš lauko. Čia Kristė.
Motina. Kokia Kristė? Jūs į kurį namą?
Merginos balsas iš lauko. Į jūsų, jūsų, aš nepasiklydau.
Motina. Bet aš nepažįstu jokios Kristės. Tėvai.
Vyriškas balsas. Ką?
Motina. Gal tu pažįsti, čia kažkokia Kristė pas mus raunasi.
Vyriškas balsas. O ką, sakė, kad mane pažįsta? Aš lyg tai... a, seniai, seniai vieną pažinojau, bet ji kažkodėl Tedą pasirinko. Negi dabar persigalvojo?
Motina. Jūs mano vyrą pažįstat?
Merginos balsas iš lauko. Ne.
Motina. Tavęs nepažįsta. Tai ko jums reikia? Ir nustokit pagaliau tą varpelį tampyti.
Merginos balsas iš lauko. Nenustosiu, kol durų neatidarysit. Lauke šalta, gal nežinojot?

Pasirodo Tėvas.

Tėvas. Tikrai? Tai naujiena, galvojau vasarį šilta. Vasaris vasara...
Motina. Rankų tai nenusiplovei, smirda kaip kanalizacijoj.
Tėvas. Dar nespėjau. Patinka mūsų varpelis?
Merginos balsas iš lauko. Labai, kai įeisiu į vidų, pasivogsiu atminimui.
Tėvas. Tai jūs vagiat?
Merginos balsas iš lauko. Aha.
Tėvas. Tai gal tada neverta jos ir įsileisti, kaip manai?
Merginos balsas iš lauko. Manau, kad teks įsileisti.
Tėvas. Aš ne į tave kreipiausi. O kodėl manai, kad teks įsileisti?
Merginos balsas iš lauko. Čia į mane dabar kreipiesi?
Tėvas. Į tave, į tave. Tik manau, turėtum sakyti man „Jūs“.
Merginos balsas iš lauko. Čia vėl į mane?
Tėvas. Į tave, į tave.
Merginos balsas iš lauko. O kodėl tu man nesakai „Jūs“?
Motina. Einu skambinti policijai. Kažkokia nesąmonė.
Merginos balsas iš lauko. Jumis dėta neskubėčiau.
Tėvas. O kodėl?
Merginos balsas iš lauko. Čia į mane kreipiesi?
Tėvas. Į tave, į tave, kad tu kur galą gautum.
Merginos balsas iš lauko. Manau, neturėtum linkėti man galo.
Tėvas. Tai kodėl gi?
Merginos balsas iš lauko. O gi todėl, kad aš nėščia.
Tėvas. Aš impotentas.
Motina. Tėvai, na ką tu čia?
Tėvas. Tsss, tylėk tu.
Merginos balsas iš lauko. Na, aš ir nesakiau, kad nuo tavęs pastojau.
Tėvas. Tai nuraminai mane, jau galvojau, kad atėjai alimentų reikalauti.
Merginos balsas iš lauko. Panašiai.
Tėvas. Kas panašiai?
Merginos balsas iš lauko. Na, apie alimentus tai beveik atspėjai.
Motina. Ach tėvai, tėvai...
Tėvas. Ką tėvai? Aš jos visai nepažįstu.
Merginos balsas iš lauko. O Viktorą pažįsti?
Tėvas. Kokį dar Viktorą?
Motina. Ji sūnų mūsų, Viktorą, turi galvoje.
Merginos balsas iš lauko. Va, va.
Tėvas. Kas „va va“? Na, turiu aš tokį sūnų, tai ką? Alimentų pas mane ateini ieškoti?
Merginos balsas iš lauko. O pas ką gi daugiau aš eisiu? Gal įleisi?
Motina. Reikia atidaryti. Negražu.
Tėvas. Kas negražu? Pala, o Viktoras kur? Su tavim?
Merginos balsas iš lauko. Durnas klausimas.
Tėvas. A, nu jo.
Merginos balsas iš lauko. Jei jis čia būtų, mes jau seniai būtume viduje.
Tėvas. Bet kodėl alimentų reikalais kreipiesi į mane, o ne į Viktorą?
Merginos balsas iš lauko. Jis nemokus.
Tėvas. Taip, taip. O aš tai pinigais aptekęs.
Merginos balsas iš lauko. Tikiuosi.
Tėvas. O kodėl viena atvažiavai? Reikėjo kartu, pranešti prieš mėnesį galėjote, pasiruošę būtume.
Motina. Ai, baik, reikia įleisti.
Tėvas. Ša, tylėk.
Merginos balsas iš lauko. O aš ne viena.
Tėvas. Na taip, suprantama, bet Viktoras mums nieko apie tai nesakė. Gal jis čia niekuo dėtas, gal tau reikia kitą adresą susirasti.
Merginos balsas iš lauko. Kartoju, adreso aš nesupainiojau, pataikiau tiksliai į obuolį.
Tėvas. Kokį obuolį? Obuolių nelaikome.
Motina. Gana, tėvai. Mergaitė sušals, aš darau duris.
Tėvas. Kaip žinai, aš tavo vietoj dar susilaikyčiau. Juk mes jos visai nepažįstame.
Motina. Gana to, kad ji pažįsta mūsų sūnų.

Atidaro duris. Įeina Kristė ir Arturas.


Tėvas. O čia kas?
Kristė. Aš gi sakiau, kad esu ne viena.
Motina. Taip, bet...
Tėvas. Žmona norėjo sužinoti, gal šitą dabar pagimdei, belaukdama, kol atidarysim.
Kristė. Taip, ir užaugti spėjo, kol jūs delsėt. Labai jau jūs lėtų apsukų.
Tėvas. Skuba mums nėra būdinga.
Kristė. Pastebėjau. (Arturui) Renkis, ko stovi?
Motina. Ale tikrai, kodėl jūs dar ir nemiegate mūsų lovoje.
Kristė. Miegosime mes Viktoro lovoje, į jūsų nepretenduojame.
Tėvas. Tikrai? Ką gi, belieka apgailestauti. Vis gi koks šio kūdikio vardas ir ar tikrai jis Viktoro?
Kristė. Jo vardas Arturas. Jis mano brolis.
Motina. O kur gi tavo mama, senelė, tetos ir pusbroliai, giminės ir artimieji? Kodėl visų neatsivedei?
Kristė. Kai reiks, bus ir jie, patikėkit.
Tėvas. Tikiu. Namas didelis, vietos pakaks, ką gi, kviesk, nekantraujam susipažinti.
Motina. O rimtai, ko jums reikia?
Arturas. Aš valgyti noriu.
Kristė. Tikrai, praalkome po kelionės. Tikiuosi jūs pasigaminote vakarienę?
Motina. Būtent, pasigaminome, bet svečių nelaukėme.
Arturas. Aš pasižiūrėsiu.
                                        Išeina į virtuvę.

Tėvas. Na, vieną kartą galime ir susilaikyti nuo sočios vakarienės.
Kristė. Viktoras sakė, kad jūs sukalbami. Džiaugiuosi tai matydama.
Motina. Stengėmės neapvilti. Tai aš vis tik paskambinsiu į nuovadą, gal kartais jūs esate paieškomi. Policijoje gal jums bus patogiau.
Kristė. Jūs labai rūpestingi.

                        Skamba varpelis.

Tėvas. Na kas čia dar? (Atidaro).

Benamis. Labas vakaras, aš benamis.
Motina. (Kristei) Čia gal irgi su jumis?
Kristė. Šito neprisimenu, bet gal čia Viktoro draugelis?
Benamis. Ne, vargu ar mes pažįstami. O kokį Viktorą jūs paminėjote? Gal kartais pažįstu?
Tėvas. Vargu, ar jūs galėjote būti pažįstami, Viktoras mano sūnus ir jis turi namus, o jūs, atleiskite, minėjote, kad esate benamis?
Benamis. Tikrai taip, benamis. Bet ne visada toks buvau, tik dabar, galima sakyti, man taip kuris laikas nesiseka, štai ir...
Motina. Na, visiems pasitaiko gyvenime įvairių nesėkmių, bet negi mes dabar jas turime išklausyti? Ir uždarykite duris, ne vasara juk. Ne, ne iš šitos pusės, iš lauko pusės, mes nepasiruošę priiminėti svečius.
Benamis. Aš suprantu, ponia, kad jums nesinori apsunkinti šio vakaro bendravimu su menkai pažįstamu tipu, koks esu aš, bet...
Tėvas. Matai, koks gražbylys. Juk tau sakė uždaryti duris iš lauko pusės.
Kristė. Ir dažnai jus tokie aplanko?
Tėvas. Tu čia apie save?
Motina. Paprastai svečių būna keturis kartus daugiau, tiesiog šiandien kažkur visi užtruko.
Benamis. Aš irgi nebūčiau čia pasirodęs, bet, matot, už kelių kvartalų sprogo radiatoriai, todėl šiluminę trasą, kurioje aš laikinai glaudžiuosi, dabar tvarko ir joje kol kas yra šalta, tai...
Tėvas. Nusprendei čia pasišildyti?
Benamis. Jeigu leisite. Aš nesu reiklus, nebent išgerčiau karštos arbatos su kekso gabalėliu. Labai dėkoju.
Motina. Tėvai, sakyk teisybę, gal tu kartais pasiskelbei vakarinėse naujienose, kad teiki labdarą arba įsteigei nakvynės namus? Galėjai bent su manim pasitarti.
Tėvas. Na, tiesą sakant, negaliu taip iškart prisiminti, kad man būtų užplaukęs toks altruizmo priepuolis, bet gal kokie Jehovos liudytojai mus su kažkuo supainiojo ir nukreipė čia visus tuos nelaiminguosius.
Arturas. (įeina, kramtydamas sumuštinį) Aš nesu nelaimingas.
Kristė. Taip, mūsų čia nepainiokite.
Arturas. Na, valkata, ridenkis iš čia. Girdėjai, tau sakė apie duris „iš kitos pusės“.
Tėvas. Palauk, jaunuoli, o ko tu čia vadovauji? Kas tu toks?
Motina. Tikrai, gal pats pirmas turėtum iš čia išnykti, nes pirmiau ir pasirodei už šį turistą.
Benamis. Taip, man neskubu, galiu palaukti.
Arturas. Aš tik norėjau padėti. Einu miegoti. Labanakt.

...................................................................................




Nauja pjese

Tas rūkymas kada nors tave pribaigs.
Nekalbėk nesąmonių.
Pamatysi, kada nors tu mirsi nuo to velnio tabako.
Aš nemirsiu.
Mirsi.       
Nemirsiu.
Nesiginčyk, mirsi. O kurgi tu pasidėsi?
Gerai mirsiu, mirsiu, kad taip nori.
Aš nenoriu, aš tik sakau, kad mirsi.
Ko tu vis apie tą mirtį karksi? Dar iš tikro kas nors mirs. Ar vaikai neskambino? Pas juos viskas gerai?
Neskambino. O kas jiems pasidarys?
Na ir ačiū Dievui.
O tau pasidarys, jei tiek rūkysi.
Kiek jau čia „tiek“? Viso labo ketvirta cigaretė.
O dar tik dešimta valanda. Pribaigs tave, minėsi mane.
Galbūt. Tada tu pailsėsi ir galėsi išsivėdinti kambarius.
„Pailsėsi“. Jau greičiau tu pailsėsi. O aš arsiu. Arsiu viena pasilikusi. Kas laikraščius parneš, kas produktų
nuvažiuos?
Na, iki miestelio ir paėjėti galima, pusvalandis kelio. 
Taip, taip. Mano metuose tik ir vaikštinėti.
O ką? Kiti, girdėjau dar ir varžybose dalyvauja mūsų metų. Veteranų olimpiados ar kažkas panašaus.
Tau tik šaipytis. Jau geriau aš pirma išeičiau.
Ir negalvok. Badu numirčiau trečią dieną.
Galėjai per tiek metų išmokti valgį pasigaminti, tinginio pantis.
Kitų rūpesčių neturėjau, tik kulinariją studijuoti. Nieko, tau tavo darbai, man - kas liko.
Va, va. Visada tik juokai.
O ko verkti, motin? Viskas puiku, gyvenimas dar tik prasideda.
„Prasideda“.
Na, gal ir neprasideda, bet ir nesibaigia dar.
Daugiau tas cigaretes šlamšk, tai kaipmat pasibaigs.
Dėl rūkymo tu teisi, vis ruošiuosi mesti, bet nepavyksta. Ir ko mes riejamės? Einam geriau pagulėsim.
Ar pablūdai visai? Vidury dienos. Ką žmonės pasakys?
Iš kur tie žmonės ir kokia čia diena, kai pati sakei, kad dar tik dešimta ryto?
Sarmatos turėk, ne jaunuolis esi.
Būtent, pensininkas. O pensininkui viskas galima.
Pensininkas ilsėtis turi, o ne nesąmonėm užsiiminėti.
Pagulėjimas ir yra poilsis. Anoks čia darbas.
Tau gal ir poilsis, o man niekų užsiėmimas.
Et, ką su boba kalbėti. Eisiu geriau motorą pačiupinėsiu. Panašu, kad cilindras nedirba.


Seneli, tu ką - smaukaisi?
O Kristau. Tpfu... Kristupai, ką tu čia veiki?
Tai va, atvažiavau.
Kaip iš dangaus.
Iš traukinio.
Čia aš... nepagalvok kažko... daktaras patarė mankštinti, kad raumenys nesiatrofuotų...
Aaaaa... aš taip ir pagalvojau.
... bet dabar matau, kad tų daktarų nevisada reikia klausyti, kartais ir jie klysta.
Žinoma, iš kur jie ką gali žinoti.
O tu taip staiga, nepranešęs. Gal kas atsitiko? Kaip mama?
Gerai. Viskas gerai. Užsimaniau atvažiuoti. Aišku, dabar matau, kad reikėjo iš anksto pranešti. Atsiprašau.
Nieko tokio. Aaaaa... o tu irgi... tai yra, tu ką - smaukaisi, jeigu žinai, kas tai yra?
O taip, aš irgi... tai yra, aš smaukausi ir žinau, kas tai yra.
Hm... matai kaip. O kiek gi tau metų?
Penkiolika.
Penkiolika? Kodėl taip anksti?
Anksti? O nuo kiek galima?
Na, aš nežinau... vėliau. Tau tėvas argi nesakė?
Ne. Neprisimenu, kad būtume apie tai kalbėję.
Aišku, jam kaip visada neatsirado laiko savo vaikui. Bet tada kas tave to išmokė?
O tave argi kas to mokė?
Na, dabar neprisimenu. Matai, toks laikas buvo...
A, karas?
Pokaris. Tiesą sakant, visko patys mokėmės, sąlygos buvo ekstremalios, klausti patarimų nelabai buvo pas
ką. Bet dabar tai tu gali susirinkti visą reikiamą informaciją - laikraščiai, televizija...
Laikraščiai kaip tik apie tai išsijuosę ir rašo. Ne, iš tikrųjų tai draugas vienas papasakojo... ir parodė.
Kada?
Pernai vasarą.
Eik tu. Tai tu jau seniai praktikuoji?
Visi metai.
Na žinai, tikrai per anksti. Reikės motinai pasakyti, kad surastų tau kitą užsiėmimą.
Motinos tik nepainiok į tai, seneli.
Apskritai tai aišku, nebūtina jai viso to žinoti. Tai kaip ten tas draugas tau parodė?
Ai, nesvarbu.
Kaip nesvarbu? Labai netgi svarbu.
Man nemalonu. Nemalonu tai prisiminti.
O tu papasakok, papasakok ir palengvės. Dings tas nemalonumas.
Kurgi jis dings?
Jis man persiduos. Galų gale man įdomu, kas ten tokio nemalonaus galėjo būti, šiaip tai jau šitas reikalas
nėra visai nemalonus.
Pastebėjau. Kartą paragavęs negali sustoti.
Tai pasakok.
Nori žinoti?
Žinoma. Privalau netgi, sakyčiau.
Na gerai, kaip tau papasakosiu. Buvome mes keliese turistiniame. Tai jis, kaip daugiausiai išmanantis, prie
laužo ir paaiškino apie tą smaukymąsi. Atseit, kad spuogų ant kaktos nebūtų ir naktį į kelnes nevarytume.
Žodžiu, higieniniais sumetimais. Ir pasiūlė visiems pasismaukyti. Pats parodė, kaip tai daryti.
Ot, ištvirkėlis.
Na, nesakyk.
Ir kas toliau buvo?
Nieko, smaukėmės visi ratu aplink laužą susėdę.
Tai kas čia tau nepatiko?
Hm... tiesą sakant, vienu metu, kai buvau užsimerkęs, tas asilas priėjo prie manęs ir nuleido man ant galvos.
Išgirdau juoką, pažiūrėjau į viršų, ir tada visas tas brudas man ant veido, į akis, burną... toks pyktis paėmė.
Puoliau jį, bet jis mane primušė.
Ot niekšas.
Stipresnis buvo.
Ir kas po to?
Po to aš išėjau namo.
Naktį?
Taip, jau naktis buvo.
Hm... koks nemalonumas. Manau tas įvykis turėjo atbaidyti tave nuo šito nepadoraus užsiėmimo.
Priešingai, aš labai į jį įnikau.
Keista.
Dėl to ir atvažiavau į kaimą, maniau čia nebus sąlygų, pamėginsiu atprasti, bet žiūriu, kad ir tu...
Ką aš, ką aš? Jau sakiau, kad gydytojo rekomendacijų daugiau nepaisysiu.
Taip, taip, žinoma. O gal, seneli, kada kolektyvinį seansą surengtume - tik tu ir aš?
Nesąmonė, tai labai asmeninis dalykas. Pašalinių tame neturi būti.
Mes pašaliniai? Mes gi giminės. O kaipgi grupinis? Grupinio tu ką neturėjai?
Tfu, kad tave kur. Ne kitaip, visas į tėvą atsigimei. Na, užsiimsiu aš tavo auklėjimu, jei jau tėvas tavimi
nepasirūpino.
Užsiimk, užsiimk. Labai norėčiau į tokio auklėtojo rankas pakliūti.
Na, na. Eime geriau į vidų. Senelei, aišku, nesakyk, hm... sakyk, kad radai mane besikrapštantį mašinoje.
Bet taip juk ir buvo.
Iš tiesų tai taip.


...............................................................................................





                              Policijos akademija

                                Kamerinė  pjesė

(Galimas vardų ar faktų atitikimas yra grynai atsitiktinis)

Scenoje  stovi lova, iš dalies apipavidalinta kaip policijos automobilis.

Erikas Čiuliauka
Linas Vasaitis    - abu policijos patruliai
Kiti eismo dalyviai.

Erikas. Tai tu būsi naujas mano porininkas?
Linas. Taip.
Erikas. Berods, Vasaitis, ar ne?
Linas. Taip, tokia pavardė. Linas.
Erikas. Vardais mes čia nesivadinam. Familiarumo tarpusavio santykiuose reikia vengti, maža kas.
Linas. O kas?
Erikas. Sakau, maža kas. Kažkur girdėta man tavo pavardė. Neprisimenu, na nieko, gal vėliau prisiminsiu.
Linas. O kaip man į tave kreiptis?
Er. Mano pavardė sudėtinga, turbūt tau jau sakė?
Linas. Aha, Čiuliauka.
Er. Na, ko tu rėki, ko rėki? Kalbėk tyliau. Taigi, kaip sakiau, pavardė sudėtinga, todėl geriau  kreipkis kolega arba partneri. Na, sugalvok ką nors.
Linas. Gerai, gerai, vadinsiu kolega.
Er. Tai puiku. Na, mašina, kaip matai, gera, penkių metų senumo, jei nelakstysi, tai ir kuro šiek tiek galima sutaupyti, nors kol kas tai tu ja nevažinėsi, tau dar reikia apsiprasti.
L. Kaip pasakysi.
Er. Na, tai lipam, važiuosim. Ė, ė, ė, kur su rūbais? Tu ką, pas save namuose? Neeea, prašau rengtis. Aš pats su rūbais nelipu.

Abu rengiasi, deda drabužius po lova ir gulasi.

Er. Kepurės tai nenusiimk, tegul mato, kad pareigūnai važiuoja. Įsitaisyk patogiai. Jei nori gali kojas užkelti ant manų.
L. Ačiū, tu labai malonus.
Er. Kojines aš tai nusimaunu, nes labai smirda. Tavo turbūt naujos? Neužuodžiu kvapo.
Linas. Ne, bet aš dažnai plaunu.
Er. Nesąmonė. Aš niekada neplaunu. Nusiperku iškart šešias poras ir mėnesiui užtenka. Keičiu kas penkios dienos. Šiandien kaip tik penkta, tai šitas jau galiu išmesti, nes po darbo užsimausiu naujas. Bet pirma reikia joms užsidirbti. Pamatysi, ir tu ilgainiui taip įprasi. Pagalvok, turguj nusiperku šešias poras po pusantro lito, tai yra devyni litai mėnesiui. Tu, aišku, nusiperki kokias geras kojines po tris ar keturis litus ir zulini jas muilu ir vandeniu kasdien.
Linas. Kas antrą dieną.
Er. Vis tiek. Nesąmonė, neapsimoka. Įsivaizduok, mes dviem komplektam kojinių uždirbsim per kokias penkias minutes, visus dvidešimt litų, o gal ir daugiau.
L. Eik tu, o gal negalima?
Er. Baik tu tas nesąmones, mums viskas galima, mes gi policija. Nepamiršk šito. Dabar greit dumk į gatvę ir sustabdyk pirmą pasitaikiusią mašiną, parodysiu, kaip pinigai daromi. Vairuotoją atvesk pas mane, aišku?
L. Taip.
Er. Na, kur tu be rūbų?        Ech, davė...    idiotą. Nieko aš jį išmokinsiu dirbti.

Linas. Prašom sėskitės į mašiną.
Er. Ei, ei, kur su rūbais? Jūs ir namuose taip elgiatės?
Sulaikytasis. Atsiprašau, nepagalvojau. (Nusirengia ir įlipa į lovą.) Žinot, aš skubu, rodos nieko nepažeidžiau, jūsų kolega mane sustabdė, bet taip ir nepasakė dėl ko.
Er. Sakot, nepažeidėt? Iš kur jums žinoti, pažeidėt jūs, ar nepažeidėt? Čia mes spręsime, ką su jumis daryti.
Sul. Ką gi, tik norėčiau, kad paskubėtumėt, bijau pavėluoti į posėdį.
Er. Kokį posėdį?
Sul. Savivaldybės, ten spręsis vandens tarifų kėlimo klausimas, aš kaip tik pristatau projektą...
Er. Aaaaaa,... mmhm... aaa, ... tai mes gal jumis su švyturėliais tada palydėsime, gerai? Jūs dovanokit mano kolegai, jis tik pirmą dieną dirba, tai...
Sul. O nieko, nieko, aš suprantu, jūsų tokia tarnyba.
Er. Taigi, kas nedirba, tas neklysta... tai, atsiprašau, palydėti?
Sul. Ne ne, nereikia, aš pats.  (Baigia rengtis.)
Er. Kojinę pamiršote.
Sul. Kad čia ne mano, aš nebuvau nusiavęs, tai sudieu.
Er. Sudieu, sudieu, kojinė turbūt porininko. Atleiskite.
Sul. Nieko, nieko.

Er. Vasaiti. Vasaiti.
L. Ką?
Er. Tu ką sulaikei?
K. Ką?
Er. Ech, kol tu dar išmoksi... Gerai, imk ką nors kitą, tik nestabdyk, dėl Dievo susimildamas, prabangių mašinų. Stabdyk paprastesnes. Na, eik, eik, ko stovi.

L. Prašom, panele, į automobilį. Tik pirma nusirenkite.
Pan. Kaip, visai?
Er. Ne, ne, visai nereikia, tik viršutinius drabužius. Matot, čia mes su kolega stengiamės išlaikyti švarą. Tiek užteks. Lipkite.
Pan. Viršininke, bet aš gi labai teisingai važiavau.
Er. Na, na, visi taip sako, teisingai, nieko nepažeidžiau ir taip toliau. O kam gi mes čia esame? Kad apgintume visuomenę nuo nedrausmingų vairuotojų.
Pan. Aš drausminga. Aš labai drausminga. Aš, jei norite žinoti, labai drausminga. Aš ir klasėj išsiskyriau savo drausmingumu.
Er. Ką jūs sakot? Nagi pasislinkit arčiau, noriu geriau įsižiūrėti į tokį fenomeną.
Pan. Ne, viršininke, aš nemeluoju, „čiotkai“ sakau. Aš pavyzdinga...
Er. Gerai, gerai, o telefonu, žinai, kad negalima važiuojant kalbėti?
Pan. Bet kaip jūs pamatėt? Juk aš prieš tris kvartalus kalbėjau.
Er. O mes turime savo agentus balkonuose patalpinę.
Pan. Eikit?
Er. Taip, kaip yra stebėjimo kameros, taip yra ir gyvi agentai išstatyti kai kuriose vietose ir jie mums pranešinėja, kas kur vyksta.
Pan. Čia tai bent, naujas.
Er. Taigi, pažeidimas, o sakei, kad nepažeidinėji.
Pan. Na, viršininke, koks gi čia pažeidimas, gal susitartume?
Er. Nori mane papirkti? Einant pareigas?
Pan. Ne, ne, na ką jūs. Kaip jūs galėjot pagalvoti? Aš ir pinigų neturiu. Prašom, žiūrėkit, tuščia piniginė.
Er. Tai kaip mes susitarsime?
Pan. Natūriniai mainai.
Er. Gerai, gali man pačiulpti.
Pan. Kiek kartų? Aš ilgai negaliu.
Er. Vieną, vieną.
Pan. Oi, bet čia smirda.
Er. Aš iškišiu kojas į išorę. Taip geriau?
Pan. Kur kas.

Linas. O kur pažeidėja?
Er. Kokia ji tau pažeidėja? Ji patarnautoja. Parodo. Gal ir tu noresi?
Pan. Ei, ei, dėl dviejų nesitarėme.
Er. Aš gi sakiau, kad man vieną, o apie mano kolegą dar nekalbėjome.
Pan. Tai tu gal visą kuopą čia prisikviesi?
Er. Ne, mes tik du esame.
L. Aš, aš... ne... aš nenoriu.
Pan. Na ir teisingai.
Er. Kvailys tu, Vasaiti, tokio malonumo atsisakai. Nieko, aš tave visko išmokysiu. Ne taip energingai, lėčiau, lėčiau.
Pan. Man nėra kada, į paskaitas vėluoju.
Er. Ach, ach, ach.... och.... ech... Kaip gera. Na, skubėk, skubėk į savo paskaitas, po paskaitų mes tave pasiimsim.
Pan. Norėtumėt, neišdegs. Iki, mentūra.
Er. Ei, lūpdažį palikai.
Pan. Pasilik sau, galėsi varpą pasidažyti, kad skaniau kvepėtų.
Er. Ot, išdykėlė. Na, Vasaiti, matau, kad su tavo pastangomis mes kojinių šiandien nenusipirksime. Einu pats pastabdysiu. Tu sėdėk automobilyje. Tik batų nepamiršk nusiauti.

..................................................................................................
2006-09-19 20:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-19 21:03
ir kiti
xe xe xe xe
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-25 14:35
Miglita
man patiko, per dramą bandėme skaityti, ganėtinai ydomu, tik gaila, kad be pabaigos. rašymo stilius patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-14 16:32
Mandarino Svajonė
o šiaip neblogas stilius:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-14 16:28
Mandarino Svajonė
gal jei išryžkintum veikėjų vardus būtų lengviau skaityti....:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-07 18:30
varna
joooo. o aš perskaičiau. valdai "plunksną", humoriste. pirma dalis nebaigta. benamis nuima visą įdomumą, ta prasme nusodina įtampą. jis tik papildo scenarijų. o norisi grįžti prie mergiotės su broliu atvykimo. užmezgei intrigą, įvykį ir pabėgai.
antroje dalyje geriau būtų įvardinti kalbėtojus. sunku skaityt, reik papildomų smegenų apsisukimų atsekt kas ką sako. rašydamas bišk pagalvok apie skaitytoją, nes jei spausdini tipo čia, tai juk nori, kad skaitytų, ane. trečia dalis stipri nors ir labai sarkastiška. vėlgi klausimas- dėl ko tai rašai. jei tik tavo saviraiška, suprantamas dalykas, o jei dedi į scenarijus, gal galvoji apie scenarijaus pritaikomumą. šiaip kažkaip susirodė man tokie filmukai neblogi galėtų išeit...4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-04 23:58
Kilas1
Jumoreska gera. Nuotaika tikrai pakele.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-20 14:59
_Inakriukėaaa_
netneskaiciau daug tik akimperbegau bet tiek daug parasei tad verta esi pagirijmo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 22:45
cipa_be_kukos
neperskaičiau iki galo bet vien už ryžtą verta pagirt
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą