Atrakintos grandinės ir vėjas nuo šiaurės
jas tyliai kedena,
Pririšti mes svajonėm ir vaikiškom
Vilkšunių kaukėm.
Pro išmėtytus kapinių bokštus
Atiteka saujomis vingiai
Iš toli, iš pačio balčiausio rudens,
nuplėšytom saulėm.
Ir mes alpstam ligotai ieškodami
Rytdienos kvapo,
Nudriskę nuo salsvo aukos
išgyvenimo akto...