Nuo sraigių sparčiu žingsneliu nubėga lietaus lašai
ir dingsta sukepusiose žemės lūpose godžiai sugerti
O "riestanamės" pamažu svaigsta nuo pasaulio grožio...
ir pakalnučių varpelių skambesio kvapo..
neša jį sutaršytan dangun angelai.
tuomet lyja puriomis, droviai besileidžiančiomis plunksnomis.
Aš iš jų darau mažas gėles. Jos negimsta. Negyvena. Nemiršta. Tiesiog yra.
Tol, kol maža, spindinti žvaigždėmis - ordinais, didvyriška sraigė pasieks Paukščių Taką...
...ir nusileis angelu prie mano lango....