Aš netikiu mėnesiena.
Perlais.
Rugiagėlių nerimu.
Netikiu.
Tikiu
rudeniu
žemuogėm
maldomis
ir
rugpjūčio dangum
norais
kaštonais -
tyla
-
kai neskauda tylėti.
Juokdariais
netikiu
marmuru
ir
tuo,
kad žiema
skirta kiekvienam
krenta į plaukus -
ir žilas.
Tuo,
kad balandžių nelesina-
laiko narveliuose tyliai.
Kai taip skauda
tylėti,
taip skauda -
lyg šoktum
į glėbį
bedugnės.
Kai dalinas
į du -
žemė-
skardis-
dangus-
šokolado plytelės.
Kišenėj.
Kai tirpsta.
Ir tu -
kai tirpsti.
Sulesint
dangaus
nebėra
kam. -
Tyla.