Dėdulės pypkutė

Duvo dėdė ir tetulė
Kartu sėjo kartu kūlė
Ir turėjo dar dėdulė
Pypkę savo nedidukę

Vieną dieną, po pietų
Dingo pypkė, kaip graudu...
Buvo ji ant stalo ilgo
Papt... Ir visiškai pradingo!

Žvelgia dėdė už komodos
Į spintelę ir į puodus
Apžiūrėjo visą klėtį-
Kur galėjo pasidėti?

Kaip aš arsiu, kaip aš sėsiu
Jeigu pypkės neturėsiu?
Kaip aš eisiu, kaip dainuosiu,
Kaip aš diržą susijuosiu?

Oi dėdule, pasenai
Jeigu pypkės nematai
Neieškoki klėty, jaujoj
Ji gi guli tavo saujoj!