(Vaikystės draugei N.)
O jos vis spiečias ir grūdas,
Lyg sąžinė tvinksi raudonai -
Be kelrodžių ir be maršrutų,
Primiršusios kryptį “aukštyn”...
Išnirusios nuotrupos dilgsi:
Kol smilksta žolė, žvilgsniai skuba
Skaičiuoti taškus ant sparnelių,
Neaptrauktų dar mirtim.
Pamiršk, kiek pavasarių stebim,
Kaip knibžda raudonas ažūras
Ant grindinio nuovargio šilto,
Ir atsako ieškom taškuos.
Akim raibuliuojančiom žengiam,
Paklotą alsuojantį ardom -
Nuklydusios boružės virsta
Inkliuzais bespalviuos namuos.