Ar yra vietos vandeny,
kad grįžt po dvidešimties metų,
nors žiaunomis nekvėpavau?
Kalbėjo žmonės,
kad esu, ar būti bent galiu,
bet ar iš tikro
blizgėjo akys dievam,
kai kūrė saulę, meilę, stiklą
ir pirštus, liečiančius tai.
Ar yra dar vietos pasakose,
tylėti ir po to garsiai juoktis?
Prieš mus buvo milžinai,
raganos ir aitvarai,
jų pėdsakus skaitom.
Šiandien mano radijas tyli.