Šuniški žaidimai

Veikėjai:
L.I.A. (Lėlė Išdurtomis Akimis)
E.L. (Esamasis laikas)
Publika (minia žmogystų juodais gobtuvais)

(Scenos vidury ratu susispietusi Publika šnibždasi, priekyje sėdi L.I.A., ritmiškai judindama galvą pirmyn atgal, už jos nugaros stovi Esamasis laikas, įsijautęs masažuoja L.I.A. pečius)

L.I.A. : Buvo trys... Buvo dvi... Buvo viena...
E.L : Praeitis! Viena be galo didelė nutukusi dvokianti boba, vardu Praeitis... Po velnių! Mažyte... Neprivalai čia pasilikti. Bėk! Tu... ne... viena...
L.I.A. : Viena... Viena... Viena... dvi... trys... Buvo viena, buvo dvi, buvo trys...
E.L. : Išeitys! Bet...Mano mažas aklas angele, tu pasirinkai "IŠEITI". Trenkei durimis jai prieš nosį. Žinai, tada ji įsižeidė. Ateitis įnoringa... sakyčiau... gan emocionali. Ką manai?

(L.I.A. iš lėto laižo Esamojo laiko pirštus, švelniai kiekvieną krimsteldama)

L.I.A. : Vienas... du... trys...
E.L. (šnopuodamas iš susijaudinimo) : Myli...mane?
L.I.A. : Ne... galiu. Tu keities. Kiekvieną rytą. Tamsa. Antrą rytą mėnulis. Du mėnuliai. Kentėt. Kentėt. Kentėt. Trys. Nusišypsot. Keistis... Keistis, keistis!
E.L. : O Praeitis nesikeičia. Viena, viena, viena. Visada ta pati...
L.I.A. : Nutilk! Mūsų dramoje per mažai veiksmo. (?!)
E.L. : Vadinasi, Publikai reikia kraujo?
Publika : Kraujo!
E.L. : Vadinasi... Kažkas turi mirti?
L.I.A. : Mes... pastatėme statinį. Harmoniją. Pusiausvyrą. Buvo vienas. Buvo du. Buvo trys... elementai. Norint sunaikinti Harmoniją, reikia sunaikinti... vieną elementą...
E.L. : Arba visus!
Publika : Sunaikinti! Mes ieškome nereikalingo Elemento... lemento... mento... memento more... fragmento... Momento!!! KLIJŲ! KLIJŲ! KLIJŲ! Norint sunaikinti Harmoniją pakanka KLIJŲ! (kvatojasi)

(Skamba muzika, L.I.A. su Esamuoju laiku eina ratu aplink Publiką, raitydamiesi vienas aplink kitą)

E.L. : Sunaikinti!
L.I.A. : Praeitį! (kartoja 3 kartus)
E.L. : Nebenori...būti šių namų kambarine?
L.I.A. : Valyti dulkes nuo Prisiminimų. Išvesti juos...pasivaikščioti savo sąmonės labirintais. Leisti nusišlapinti ašaromis...šiltai apkloti... Vienas... Du.... Trys... ir... Sunaikinti! Visus! Praeitis myli savo pakalikus... skalikus...Šalikus. PASISMAUGT! Sunaikint!!!
Publika (rėkia) : Norint sunaikinti Harmoniją, pakanka ŠALIKO!
E.L. : Bet tu juk neturi šaliko. Naivioji Temide. Veltui tiesa išdūrė tau akis. Pala? O gal ten buvo melas? Norėčiau...Kad mane matytum. Aš gražus. Ir laikinas... Ir žinai... Mano laikinumas YRA AMŽINAS! Amžina laikinumo Harmonija...

(Esamasis laikas apeina aplink L.I.A., atsisėda apsižergdamas, glamonėja...)

E.L. : Na... Nusprendei, kurį elementą... Sunaikinsi? Publikai reikia veiksmo. Suardyk Harmoniją! Tu turi... Šaliką... Ir Klijų... (paduoda)

(L.I.A. apverčia klijų buteliuką, lašina klijus ant grindų)

L.I.A. : Buvo vienas... Buvo du... Buvo trys... Lašai...

(Esamasis laikas laižo klijus nuo grindų)

E.L. : Mano skrandyje Disharmonija!!! Na... Rinkis... Kurį elementą sunaikinsi...
Publika (šnypščia) : Pasirink!
L.I.A. (šnibžda Esamajam laikui į ausį) : Tave... Tave. TAVE!!!
E.L. : IR SAVE! Ir save... Ir Juos (rodo į Publiką)... Aš visuma. Dabartis. Aš tu... tu jis...
L.I.A. : Vienas... Buvo vienas... Buvo dvi... Buvo trys... Aš turiu Šaliką!!! (smaugia Esamąjį laiką) Publikai reikia veiksmo!
Publika : Publikai reikia VEIKSMO!!!
E.L. : Veiksmas yra...(muistosi) Publika patenkinta... Ji miršta. Veiksmas vyksta. Harmonija. Disharmonija. Praeitis nesikeičia! Tik mes... alkani... pakalikai... Tu mirsi. Ir grįši atgal... į Praeitį. Tapsi viena tų kalių, besišlapinančių svetimomis ašaromis...
L.I.A. (silpsta) : Viena... Dvi... Trys...

(Pasigirsta trenksmas, Publika ir L.I.A. susmunka ant grindų)

E.L. (klykia) : AŠAROS! TRYS VELNIŠKAI HARMONINGOS AŠAROS!!! NES PRAEITIS NEMIRTINGA! HARMONIJOS SUNAIKINTI NEĮMANOMA!!!.... žaidimas.... praloštas!!!.. error... error... error... (išsijungia)