~septyni beprotybės etiudai~

-o-pasauli-
-o-dieviškasis-
-tylos-pasauli-
-supk-siūbuok-mano-
-laisvamanius-mano-
-vėjus-
-šieno-plaukus-
-supink-
-storomis-
-kasų-žarnomis-


Gimdyvė pernelyg pasitikėjo tyla-
pametė dešiniosios akies perlą.

/lubose, Mamyte, pakabink man dangų, skyles užkamšyk žvaigždynais - gurgdamas įsčių klėtyje šnibždėjo apsitraukęs gleivėta aureole kūdikis/

Pribuvėja į raukšlėtas rankas viliojo bedantes aveles.

/m-e-e  m-e-e... mekeno lįsdamos iš patamsių, po tylomis glaudė dar nenukirptas bambagysles/

Nakties moteris gamino paslaptims kūnus, šveitė padus, voro siūlais glostė dantenas.

/visa Būtis sutilpo nakties saujoje, dienomis kūkčiodama, pametėjus galvą į pietus, it išganytojo laukė naktibaldų dvelksmo/


-pievas-rugiapjūtės-
-dovanoju-tau-
-o-Motina-
-šamanų-šnabždėjimus-
-atiduodu-tau-
-o-Tėve-


Nuodėmingoji skustuvu depiliavo žaizdotos prigimties gumbą.

/tarp lūpų gniaužė nikotininį šliužą, kuris kartas nuo karto tuštinosi pelenais. Netyčiom pagimdė kraujavimą. Pasruvo juodai baltai kvadračiuotom plytelėm. Dejonės ir Dūmai/

Skalbėja ištvirkėlių kalnus reinkarnavo skaistybės inkilėliais.

/Džo, ar pastebėjai, kalnai kažkaip kitaip dvelkia, Džo, girdėjau nebeaplankai ištvirkėlių, negi palieki dievagotis vienatvėje? – gniaužė voverės šerių teptuką, tuščiu žvilgsniu skrodė tuščią drobę, nugarą atsukusią kalnų pokyčiams/

Žliaugia lietumi. Basakojė pėdomis kočioja niūrią dirvą.

/pro suskeldėjusias lūpas trūkčioja uždraustos aimanos. Distrofiškas siluetas šmėžuoja ryto rūke it nuo kapinių atsišliejęs, apgirtęs vaiduoklis/


-melskime-saulės-
-motinos-įsčių-
-švento-kvapo-
-maldaukim-
-tylos-
-lietaus-
-užmaršties-


Psichė masturbuoja impotentišką kliento pasąmonę, medituoja apsižergusi dorovingos kušetės kūniškąjį pradą.

/kvėpuokite lėtai, įkvėpkite-iškvėpkite, ką jaučiate, ar jaučiate kaip išlaisvėjimas skverbiasi į Jus, kaip plyta po plytos griūva Jūsų sielos prieauglis? Gal ką prisiminėt?

taip, prisiminiau: esu ir buvau moteris, ir nesvarbu mano tarpkojio istorija, svarbu mano sielos prieauglis, ar ne taip? Prisiminiau, kad tėvas mane dulkino kaip skudurą, o motina, visai kaip Jūs dabar, dvasiškai tenkinosi. Aš jau eisiu – manęs laukia Upė. Ji vienintelė žino, esu ir buvau – moteris/


-per-vėlu-
-bučiuoti-
-vėjo-žiaunas-
-per-vėlu-
-kramsnoti-keturlapius-
-dobilus-
-per-vėlu-
-per-vėlu
-per-vėlu-
-tavyje-ieškoti-
-savasties-


Auksaplaukė atsikanda savimi užnuodytos mėnesienos.
Sėdmenys glamonėja raudonų čerpių stogą.
Užsirūko.

Paskutiniu iškvėpimu,
Sau ir nakčiai:

Esu ir buvau-
kiekvieno
beprotybės etiudo

Pradžia
/Motina/

Ir

Pabaiga
/Tėvas/


Esu ir buvau.

Ragana.