LSD nublokšti

Temsta.
Į patalpą įslinko Platininis Spindulėlis. Apsižvalgė. Rūkas akyse... STAIGA (tikrai greitai) prišoko Pap-rastutė Mergytė ir euforiškai paklausė:
- Labas, ar nori su manim draugauti?
- Da pašla ty na..., žertva,- mandagiai atsakė Spindulėlis.
Vidury patalpos stovėjo bambukinis stalelis. Ant jo padėtame narvelyje tupėjo Kalbantis Paukštelis. Gražus, margas, be akies. Platininis Spindulėlis, palikęs sustingusią Pap-rastutę mergytę, priartėjo prie narvelio.
- Pasakok ką nors, papūga,- piktai ištarė.
- Matau tave kiaurai,- aiškiu balsu prabilo Kalbantis Paukštelis,- slegia širdį tavo skausmas, netikrumas. Atitolai nuo gamtos, pamiršai palaistyt savo šaknis. Tu vysti, namus apleidęs. Mylė...
- Nu vsio, ptička, pyzdec tebe!- neiškentė Spindulėlis ir padegė narvelį.
Kalbantis Paukštelis kurį laiką sutrikęs tylėjo. Mirkt mirkt drumzlina akute. Bet kai ugnis užgriebė plunksnas, pradėjo blaškytis kaip musė stiklainyje. Ir klykė, kriokė:
- Hhhhhhhhhhhharrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr!...chvaaarrrrrrrrrrrrrrrrrrr!...
ūūūūūūūūūūūūūaaaaaaaaaaaaaaaaajoprstūūūūūūūūūūūūūūūūūū!...
Tačiau greit nusibaigė... Klyksmų pažadintas iš pietrytinio kampo atkėblino Nykštukas Iš Prigimties.
- Girdi, žmogau, nenori pažaist butelį?- paklausė Platininio Spindulėlio, apsisuko ir nuėjo atgal.
Šis, dar kiek pasigrožėjęs liepsna, nusekė iš paskos. Kampe jau laukė Vėjelis Šiknaskylėje su buteliu. Išvydęs Spindulėlį, pašoko ir įbruko stiklo tarą jam į rankas. Tik netikėtai pritrūkęs jėgų, vėl nudribo į vėmalų klaną.
- Patrink, patrink, pa...- stenėjo Nykštukas Iš Prigimties.
- Apsišik stačias!- užčiaupė jį Spindulėlis.
Nykštukas nupėdino į kitą patalpos kampą vykdyti nurodymo. O Platininis Spindulėlis nusimovė kelnes, atsisėdo ir pradėjo trinti. Vėl prišokavo Pap-rastutė Mergytė. Pažiūrėjo į Spindulėlį, išsišiepusį, išsprogusiais, nieko nematančiais veizolais, ir pradėjo strykinėti aplinkui. Dainavo:
- Strykt pastrykt rateliu, aš tave labai myliu...
Dar ilgai dainavo... Kol ant grėblio neužlipo.
Patalpa bėgo Pasakų Žiurkė. Trumpam sustojo ties tuo kas liko iš Kalbančio paukštelio, pauostė, nusispjovė ir nurūko savais reikalais.
Švinta.