Pasakojimas apie šaunųjį poną Šamą ir dar šaunesnį poną Skumbrę

Šaunusis ponas Šamas!!  Nors  buvo gėlavadenė žuvis, bet jūrų gyventojai  gerbė jį už aštrų protą ir apsukrumą. Jis visada sugalvodavo ką nors originalaus ir pritrenkiančio...O šįkart tai buvo neprilygstama išvyka į...
-Taiiiip, panele Menke, kaip sakėte norėtumėt?
- Atsiprašau, manęs dar niekas neklausė, o aš nesakiau,- atrėžė įsižeidusi Menkė. Šamas apsimetė nenugirdęs.
                - Chamas, -dar pridėjo panelė Menkė. Ir kažkaip keistai metėsi į šalį. Tik suteliuskavo vadenys...
-Ooooo taip taip taip. Ir kąąąąą gi mes čia maaaaatome. Ogi ponas Skumbrėėėė!!!
- Sveiki sveiki, brangieji žmonės. Taip. Ir aš. Sveika, mergyte, - mirktelėjo Menkei Skumbrius. Matyt jie buvo pažįstami, galgi net daugiau nei iš matymo.
- Taip taip,- murmėjo Šamas, - taaaaip!- Riktelėjo.- Kas neprisimena pono Skumbrės?!! Jis jis... Jiiiiiis yra  pirmininkas. Fanklubo pirmininkas. Liftų fanklubo pirminikas ir beveik...
- Ojjj, -panelė Menkė sumirksėjo sodriai dažytom blakstienom ir nualpo.
- Kokių liftų? Kur? O kas per liftai? -sučiauškėjo būrelis vidutinių Silkių.
- Prisisekite diržuuuuuus kyyyyyylame kvykt!!! Taip taiiiip taaaaaaip...,-ūktelėjo Šamas. O jo  būta nesmulkios žuvies dideliais ūsais ir be skrybėlės.
„Elegancija  nesuderinama su mano ūmiu būdu“ – mėgdavo kartoti jis. Tai sakydamas matyt turėjo galvoje, kad skrybėlė sukeltų per didelį vandens pasipriešinimą vakarinių pasiplaukiojimų metu. Iš tiesų ponas Šamas ūmus toli gražu nebuvo. Greičiau tingus, orus, išdidus ir mėgdavo organizuoti jūrų gyventojams pramogas. Dabar jie jau buvo vietoje ir ponas Šamas rūpinosi, kad niekas nenuobodžiautų... Pakišo panelei Menkei po nosim kvapiųjų druskų ir paklausė dar kartą...
-Tai Jūs kaip pageidaujate? Su aliejumi ar daržovėmis? Ir taip taip taiiiip...Kaip giiiiii?
-Sadomazochistinis chamas!!!! – Menkę vėl apėmė alpulys. Ponas Šamas tik gūžtelėjo pečiais nesupratęs. „Aikštinga panelė“,- pagalvojo.
-Eks eks ekskursija, eksekskursija į svajonių fabriką... Ėhė, mes jau čia.. čia čia čia,- sušurmuliavo pulkas  smulkučio Tuno negalėdami nuslėpti pasitenkinimo.
-Ponas Šame, o aš maniau, kad jūs gėlavadenė žuvis, - pagaliau prabilo Skumbrius.
-Na taip...taip taiiiiip, beveik. Aha, o tai kaip ten tie liftai? - šiek tiek pasimetė Šamas.
- Liftai tvarkoj. Štai mes dabar lifte ir aš manau, kad kiekvienos doros žuvies svajonė yra „užsikonservuoti“...
Šamas vis dar atrodė pasimetęs. Nepastebimai gaudė orą, žiopčiojo ir tampė ūsus.
-Na, taip taip taiiiip ateinančiom kartom, kad nepamirštų. Aišku !!!- atsigavo.
-Greičiau turistų pusryčiams, - nukando Skumbrius ir paliko Šamą kvailio vietoje.
- O tai kaip čia gaunasi tai...jie melavo vadinasi...išdūūūūūūrė vadinasi...
mmmmenkių kepenėėėėles...kaip čia? Lankstinuke buvo parašyta svajonių faaaaabrik ik ikas. Tai man dabar nesumokėėėėės!! Taip išeina ik ik ,o aš gi kalbėjau kaip reikia...Ir net panelę Menkę beveik įkalbėėėėėjau. Ėėėė brolyyyyti i i...
Taip ir dingo šamas, ir menkė, ir tunas, ir silkės ilgame tunelyje, pirmą ir paskutinį sykį savo gyvenime pasivėžinę liftu. Nors kitame tunelio gale šviesos nebuvo,  jie išėjo. Metalinių skardinių pavidalu. „Užsikonservavo“. O Skumbrius tuo tarpu ramiai supliaukšėjo uodega, šoktelėjo  padarydamas ore tris kūlvirščius, nėrė vandenin  ir toliau liko liftų fanklubo pirmininku.