(Į)kvėpimas-gundymas

Tąnakt vėtrungės neberodė krypties-
jų paukščiai krapštės snapus-
į bobas ant tiltų žiūrėjo.
Edene Ieva pražydo
už tuos kurių nebeminės
bokštas pametęs laiką - ramus-
krūtinėje dažės nuo vėjo.

Savižudžių uolos besparnės
akmuo po kaklu ir grimztu –
pro žodį į kelią išbėga
kėdė nešina du vaiku.
ir visad vienas be vietos
patrankos –rugių jis tarnas-
suplėšo popierių-negėda.

Išnaras sudegins ant laužų
į dangų nusikvatoję lėks
paleistuvauti žiburiai
ir bebalsis nieks
tupės po rašytojo stalu.