Osteosintezė ir kas iš to gaunasi

Turėdamas kuklų butuką Edene, galėjau gyventi pakenčiamai. Buvo leista valgyt nuo medžių, išskyrus vieną. Man medžių be vieno pakako.

Prospektėlis atėjo paštu, žadėjo linksmybes ir pramogas, reikėjo tik šonkaulio. Sertifikatai buvo pridėti, kokybė užtikrinta, satisfakcija taipgi. Operuos ir įkvėps korifėjai. Esą.

Mąsčiau. Mąsčiau ir dėjau. Dėjau plisus ir minusus. Po to dėjau ant visko. Padėjau parašą. Kaulo virsmu įtikėjęs, ištvėriau Procesą. Proceso Produktą savąjam Edene jaukint mėginau.

Šukuodamas kadagį buvau netyčiom užauginęs kantrybę. Ėmėsi laistyt. Barstydamas galvą spygliuotomis plėnimis kantrybę palaidojau.

Degtukų dėžutėj augindamas vapsvą mokiausi laisvės. Neapsikentęs vapsvą paleidau. Josios dėžutė buvo erdvesnė. Mano degtukams trūko erdvės.

Beliko tik muzika. Ėmiaus kompozicijos, kūriau orkestrui ir chorui. Produktas atlieka tik solo. Turėdamas statišką gomurį... ar tu perrėksi varlę?

Vis tikrinu paštą, vėl laukiu prospekto. Gal korifėjai galėtų pagelbėt, operuoti darsyk ir iškvėpti? Resintezacijos trokšta likusioji skeleto dalis...