praveriu tyliai – žiūri nebyliai
klausiu:
– skalausi?
o akys taip žiba, kad žibalu
jas ir degtuku –
lai žaižaruos žaizdomis žaisdami
kibirkščių sūkuriai
ir staugs rytui brėkštant
o paskui?
dulkės, voratinkliai, rūdys...
– tai taip sūkuriais ir sukūrei? – tpfu.
skardos kibirėlis ir tas barška skambiau!
– pats Tu raminkis!
rakinkit ir trinkit,
aš – jau.