- Sakyk „Tarrrka“.
- Talka.
- Tarrrrrka.
- Talka.
- Tarrrrr... Oi, - šeimininkė nusitarkavo pirštą bemokydama mažąjį padaužą.
- Noliu talkos, noliu, noliu... Aaaaaaa....
Ir vėl jai nesiseka. Keptuvė baigia perkaisti, bulvės dar nesutarkuotos, vaikas nesimoko ir netobulėja, o raitosi ant grindų isterijos priepuolyje. Kraujas bėga.
Matytumėt jos beviltišką žvilgsnį. Apsidairo griebia vaiką - ištepa krauju marškinėlius - čiumpa keptuvę - nudega ranką. Klyksmas vis auga ir auga...
- Nori saldainio?
- Neee...
- Imk žaisliuko...
- Talka...
Ji sukasi, ramina, kažką siūlo. Niekas netinka. Mintyse, aš žinau, keikia šeimininką, kam nenuperka kokio nors bulvių tarkavimo aparato, kurį galėtų nusipirkti ir pati, šeimininkas net nepastebėtų, o jei ir taip, tai, vargu ar supyktų. Riksmas prižadina ir pačią mažiausiąją, kuri savo ruožtu įsilieja į „nenoliu“ - nepatenkintas, dainą, šeimininkės kasdienį Top dešimtuką, kuris, rodos, niekada nesibaigs. Laimei, vyresnėlis įsijungia kompiuterį ir ima įnirtingai tvatinti kažkokios žemesnės rasės humanoidus, kas patraukia „talkos“ gerbėjo dėmesį... Kūdikis gavęs čiulptuką vėl užmiega, o šeimininkė atsidūsta ir nuslenka į vonios kambarį. Nusiprausia veidą šaltu vandeniu, kilsteli akis į veidrodį. Pirštais prisiliečia prie paakių odos, dar kartą atsidūsta ir vėl nutipena į virtuvę. Tuoj pabaigs su tais blynais, pavalgydins vaikus, perrengs, išsives į lauką, grįš, paruoš vakarienę, o čia jau ir miego laikas nebetoli. Vaikai sumigs, duok Die, greitai. Galės išsiplauti grindis, po to gal liks laiko ir jėgų paskaityti ar prisėsti prie kompiuterio. Auksinė šeimininkės svajonė.
Subyranti į šipulius devynis vakarus iš dešimties. Dešimtąjį ją pakeičia varinė realybė. Vos įsijungus kompiuterį. Netikėtai anksčiau grįžta gerai nusiteikęs šeimininkas ir pradeda porinti apie savo pasiekimus darbe. Pasakoja taip pakiliai, jog šeimininkė s a v o noru išjungia kompiuterį ir prisimena, kad laikas man įpilti pieno ir traškių. Tų, kurie specialiai skirti pūkuotiems katinams... Kai šeimininkas užsimerkia vonioje, šeimininkė dar kartą atsidūsta, išplauna nešvarų puodą. Po to itin meiliai yra kviečiama šeimininko...
- Aš tik palįsiu po dušu, brangusis.
Ar spėja ji po tuo dušu pamąstyti apie tai, ko norėjo iš kompiuterio? Ne katiniškas klausimas. Bet aš juk nekvailas katinas. Aš puikiai ją pažįstu.