Robotas ir Muzika

Iš tamsos, iš tamsos ir iš gatvės
Gimsta miego balti korifėjai,
Kurie kurs daug gražesnį pasaulį,
Nors nereikia jo niekam
Ir niekam tikrai nereikėjo.

                užrašas ant paminklo

Nes kol lūžta į marmuro sienas
Kiek per ryškios vaivorykščių spalvos
Ir kariauja nematomos tautos..

Tai ant mitinio arklio atjojęs
Ir iš plieno išliejęs tris liūtus,
Auksaspalvis žemynų herojus,
Kelia žvilgsnį į sprogstantį dangų,
Ir pirštu brėžia jam sapno ribą,
Nes jau pats susapnuot nebegali,

Kaip suoliukas prie pamiršto parko
Kaista saulėj ir saulėj nukaista
Trys merginos, kurias ten aplanko
Negesinamai dieviškas gaisras.

O ant žiedlapio rožės, ant spyglio -
Nieko naujo – tik laikrodžių špagos
Duoda ženklą naujai išdavystei,
Ir garuoja puodelis arbatos
Ant garbaus miesto svečio staliuko.

Viskas būtų gražu - bet taip buka.