Aklos vasaros naktys

Ramunių parfumerijoj paskęsta dienos,
Užtvindydamos šiluma laukus,
Linguoja stagarais galulaukės ražienos,
Kol vakaras pasiutusiai jaukus.

Prieš lygų tvenkinio paviršių veidrodinį
Grimuojasi vasarvidžio žara,
Ir ilsisi karosai žiaunas išžiodinę,
Apsišarvavę ratilų tvora.

Tamsa chalatą apsivilkus nuobodžiauja,
Sugrįžta tuščiomis sapnų vagis,
Prie durų kojoms kilimėlis padlaižiauja,
Sūpuojas kedro krėsle neregys.