Monmartro parke šachmatinės grindys,
Šalti fontanai trykštantys Merlot.
Toli boluoja eifeliškas sprindis,
Pradėjus horizontą niveliuot.
Monmartro parke itin vešlūs skverai,
Suoleliai reikalauja pailsėt.
Pranyksta net Sorbonos univerai,
Kai įgundi prancūziškai mirksėt.
Monmartro parke žavios damos spiečias.
Nesigėrėt jomis – reik būt kvailiu –
Jų rankos pirštinėtos moja skėčiais,
O šypsenos paslėptos vualiu.
Užgesus dienai oleandrai knarkia,
Ir skleidžias žiedlapiai pavakarių –
Svaigias akimirkas Monmartro parke
Vingiuotos Senos kilpomis kariu.