Terra atsigauna

Kregždutės žongliruoja pažeme prieš lietų,
Nerimastingai verčias bangos rugienojų,
Ir nebekyla dulkės vieškelių smėlėtų,
Kuomet pirmi lašeliai želmenis žegnoja.

Pritvinkę debesų skliautai verkšlent nustoja
Ir perpildytus kubilus raudų palieja.
Juos godžiai, skeldėjančiom lūpom degustuoja
Gajos motulės skruostai saulėj suanglėję.

Nelieka sausas nė menkiausias lopinėlis,
Kol siautėja audra isteriją pagavus,
Žaliasis apdaras nuo vėtrų susivėlęs –
Vitališkai triumfuoja Žemė atsigavus.