pievose ganėsi Ieva
ir Adomas (lenciūgu prirakintas) tupėjo šalia
motulė kojines skalbė
ir džiovė
ant vyšnių šakelių
kad
per vėtras tampydamas
tėvelis
šventumų įkvėptų
(suplyšęs tavo Dievas
keturvėjais
įsūnius išmėtė)
laisvadieniais
sausas
lyg iš rojaus
baltas
rodėsi
kaip dega
.
tąsyk
avinėlių nekaltumas - cukrinis kliedėjimas
nes
visų visų visų
pirma-
žiedų poezija
kabančiuos soduos
ir
obelys
pasruvusios
raudonai


Užsimerk_





