sužėlė

išsprūdusios mintys.
kaip žiogai nustraksėjo.
nereikėjo nė vėjo...
gal eisiu  jų rinkti.
kaip žemuogių-
jų niekas nesėjo.
o gal leisiu sudygti.
kaip žolei. sužėlė.
ant akmens, kur sėdėjai,
dabar dviese sėdėsim.
ir lauksim. stebėsim.
kaip paukščių dainos
ir lapų šnarėjimas
želia. mes neisim.
žiūrėk -----
pasaulis sužels
po mumis.