Atvėręs savo venų žvaigždynus
Tamsos lašų bučiniams
Išvėmęs rutinos pietus
Sparnus pakelsiu.
Minčių tekantys tinklai
Sujungti į idėjų struktūras
Nubrėžusias mano pasaulio ribas
Ir Jos... dulkės
aukso vertės
Švilpiančios sinapsių jungtimis
Degindamos Jus kasdienybės
Vergus...
Žvaigždynai liepsnoja purpurine
Ugnimi. Jie visi viename laše
Vyno taurės dugne...
Išbersiu visa tai savo apmąstymų
bokšte kai dulkės kris
į Jūsų tinklus
Mano vardas išrėžtas sapnų vandeny
Morpheus, dabar ir tu žinai