Esi čia savas,
tarp dainų išaugęs:
kol mišką apeini,
ar pabalius-
tu sveikini
kiekvieną vabalą,
ir medį pašauki vardu-
lyg draugą...
Ir vis mielesnis,
artimesnis rodosi,
kiekvienas,
kurs tave prisimena...
- - - - - - - - - - - -
Ko sutrikai,
už rankos imamas,
gyvenime,
nesibaigiąs atodūsiu?