Undinėlė

-Kieno  čia pėdos dar vis dega?
-Tai aš, čia tavo žvilgsnio laukiau.
-Ar tu išgydysi man nemigą?
-O, ne, aš jai tiktai suteiksiu kvapą.

-Ar būsi langas į pasaulį?
-Norėtum... aš – tik kreivas veidrodis.
-Ar duosi visą savo meilę?
-Pasauliui.  Tau aš duosiu aistrą!

-Bet aš matau, kad duodi viską!?
-Tikrai... ar pasiruošus gerti ašaras,
kai mano žvilgsny šerkšnas tviska?
-Bet tu dabar stiprus ir geras!

-Atleisk. Nesiruošiu būt blogas,
bet kartais žiebsiu juodą ugnį...
tu pasakyk, ar vis dar nori
nuskęst šitoj akių bedugnėje?