(pagonių deivės Mildos šventei - gegužės 13 d. paminėti)
Taip norėčiau nubristi
atgalios
šaltais laiko upeliais...
ten, kur liepsnoja aukurai
krauju kvepiančia liepsna
kur apkabinus medį
pajunti jį broliu esant
Kur apie ranką troboj medinėj
žaltys tingus apsiveja
geltonai karūnuojasi
pieno beprašydamas
kur naktim po tvartą
barzdukai laksto
laumės pirty periasi...
kur meilę Milda saugo
ugnį Gabija
žmogų Laima...
(kokie gražūs vardai...)
neliko tų laikų
tik mano pilkose akyse
kaip žemė
baltiška dvasia
nemiršta niekaip...
nesvarbu...
ant asfalto
aukurą sukrausiu
iš sudaužyto butelio stiklų
padėsiu ant jo
rūkstančią nuorūką
prie elektros stulpo prisiglausiu
troleibusams ir "Taupai"
auką paaukosiu
tokie dabar mano dievai
Milda, kur tu?
noriu pargrįžti...