Vakar mane trys pavasariai laidojo
Tokį drungną žilą - vyšnią žydinčią apvogusį
(kai trečiąsyk gimsiu – uogomis grąžinsiu)
Septynių spalvų juosta procesija į medį lipo
Už Maurukų kamino pasuko į debesį
Ir kaimynams palengvėjo per pusmetrį vėjo
Visi kelią žinojo. Ir kelias nebuvo pamiršęs dar mūsų
Du pavasariai žydėjo, o trečias – Jonelio pažįstamas
Net manęs neklausinėjo: - Ar sveikas?
Ne aš dangų žiedlapiais užpusčiau
Ne aš žolę prikaliau ant Bridžkalnio griaučių
Ir ne man bus lemta mane nusipjauti
Pro mus pribuvėjos praėjo. Ir gandras kojos neradęs
Vosylių šunelis ženklino naują teritoriją
Orkestras vijosi per visą skersvėjo oktavą
Visi verkė. Ir aš nenorėjau išsiskirti
Lietus prisidėjo. Saulę iškvietė kažkur
Matyt už pinigus. O mes kam taupėm juos?
Tolimi artimieji negimę giminaičiai
dalinosi vieversius mano ir metų šešėlį
Nors aš nebuvau dar nužiedintas
Vakar mane trys pavasariai laidojo.