****

Vėjas nupučia šlapias
Tavo pėdas
Į kaštonų lapus
Kad pasitikus
Tave
Ežerų šešėliais
Išplaukus
Atpažinti galėčiau
Ir lyti
Į pievose delnus
Nušvitimu
Pasivyti belaikį
Patirti Tave

Ir pasibaigęs dangus
Pils vyną į mus
Be kančios
Į jį pakylėtus

Tik nešluostyki pėdų
Kaštonus
Drungnu vėju paliejus
Lytėki.