Išniekinau laukinę
save...
siela nukaršo,
išdžiūvusią ašarą
rankovėn padėjau.
Parašiau tave
savo naktims.
Budėdama
lyžavau siaurą klostę
sidabro,
niekindamasi kraipiau
galvelę -
vėjas pravirko...
barška barška klostelių
medvilninės sienelės...