kai
balandis įsiskaito į tekstą
jį laimina pašto karveliu
kai į kraujagyslę ateina
žodžio svarba
ir supas sparnų karuselėj
karvelis įtempia aukai
paskutinį miestą
o vėjas už tai praduria žodį
karvelis išsilaižo sparnus
ir atsuka ašarą
šiurkščiam gyvenimo skruostui
virš apnuoginto nervo
šviesos laikas išgirsta
kaip iš mano riksmo lipa
karvelio rytas atsisėdęs ant pečių