Drugelis pasuko Rytų link

Pelikano auksine uodega nuriedantys žiedai
Suspurdo. O priešais juos dar nekalti, -
Maži, apsvaigę nuo rasos, vaikai
Begriežiantys paskutiniąją sonatą -

Tuščiaviduriais aviliais apsimetę bičių spiečiai,
Rėkia džiaugmu pakelėja nusilenkdami.
Prisikėlimo lydimi nukrinta debesų vokai
Ir traškesys pavirtęs verksmo natomis apgaubia tylą -

Visatos erdvėmis išsiskečia sparnai
Nuspalvinantys sekundę minute, -
Vienprasmiškai paverčiant pasaką tikrove
Europietiškai išpuoselėtas stebuklas
Prasilenkia su šiltai dvelkiančiu rytų vėju.