Kliudytoja

Susisukę gatvių stulpai ir šlavėjos pametusios koją,
Šuliniai sklidini lietaus surūgusio,
Suoliukai gondolomis virtę,
Užmigdo mieste pasiklydusius.
Čia geltonkasės savo plaukais numazgoja elgetoms kojas
Ir balandžius už pavadėlio vedžiojas.
Šviežiai iškepti laikraščių lakštai,
Perrišti saulės spinduliu, atstos staltiesę.
Susėdę kampuose bruknėmis lošia,
Iš tūkstančio išsikviečią šnekančią avį,
Atstovę žvaigždės tolimos.
Ji žada ateitį švarią kaip Dakaro smėlis,
O jie ją nugirdo pirmo užsukusio ašarom.