Šlagbaumas

Nusviro pašautas šlagbaumas,
atiduodamas pagarbą vėjui,
kurs žolę nuo rytmečio rauna,
ir šlapinas kartais lietum.

Dryžuotas ir didis, - kalbėjo
davatkos iš vienkiemio grįžtančios.
Lenkdavos net neprašytas,
nors potencijos, o, kiek turėjo.

Sau kilnojos, nuo ryto lyg ryto.
Praleido dienų kiek, ir cukraus.
Girgždėjo sau guoliais, nematė
nei vargo, ir džiaugėsi rankenom.

Gulėjo asfaltas, vis krykštavo pienės,
šlagbaumas grandinėmis grojo -
nutrūko... bevertės, viendienės.
Nusviro pašautas, vienkojis...