Aitvaro siūlu parištas,
vėjo gūsiais pūstelėtas,
arimo įkaitusio kilsteltas,
raibu sparno mostu
trimatėj ėrdvėj nebetelpu.
Iškrypusiam
mano erdvėlaikiui
per tvirtas tavo tikėjimas,
man svetimos tiesos,
tavo dievo ir tėvo įskiepytos.
Bet pašto trimitais dabinti
sparnai pareigą primena.
Verčia sugrįžti.
Tas tavo tikėjimas.
Kuomet tu šnekiesi,
negaliu prasibrauti į minią,
kuriai tu kalbi.
Tik per jį tau nelemta
mano vandenyse skęsti.
Žengi paviršėliais,
mano žuveliokus gąsdini.
Jie šaltakraujai, sakai, ko jiems bijoti.
Bergždžias pykčiu,
gerumu nėščias būti norėčiau.
Tik nesu šaltakraujis,
turiu ko bijoti -
skausme
neršti
perėti
gimdyti
Guce! Juodoji mano sielos saule! Dėkui tau.
Dvidešimt trys žmonės balsavo, tik du sugebėjo įžvelgt ten ne kažkokį Kristų (su kuriuo mes viens kitam neskolingi ir esam idealiuose santykiuose), o dviejų žmonių - vyro ir moters tarpusavio santykį. :))
Guce, aukseli, organizuokim batlą "Rašyke, mokykis skaityti!" :*
Jaučiuosi kalta kaip moteriškosios giminės atstovė. Čia dėl Ogio eilių, ne dėl Gucės. Tą ką jinai sakė aš ir pati supratau. Bet vis dėl to Jinai šaunuolė:) Ir dėkui Ogio už tokias eiles. Ėmiau pamiršinėti, kad ne viena esu...
rūstauju ir urzgauju, kas čia per įvertinimas???
pravalas - rašykų moterys - į jus apeliuoju
čia gi galimybė pamatyti santykius liūto akimis, to paties amžinai kalto, ir tokio kaip ir visi liūtai akimis
galimybė pamatyti ir... patikėti, kad emocinis užknisinėtojas, manipuliatorius ir arogantiškas niekšas yra nuoširdus
galimybė iškišti snapą iš savo pelkės ir dirstelti į kitą barikadų pusę
galimybė pamatyti, kad ir toje pusėje viskas taip pat
galimybė suprasti, atleisti, atgailauti
galimybė apsimainyti "tikėjimais" (kaip futbolininkai marškinėliais po mačo) ir bučkiais -)