Išasfaltuotas sekmadienis

Sekmadienį prisimenu su vėju
Tą dieną miestas minta atliekom
Tuštybė plokščią plytą nugalėjo,
O nusileidęs debesis lakstė basom.

Pro kaminą sekmadieninę smalą
Augino glėbyje sušilęs rytas,
Pėstysis vėl nuskris į duobės galą,
Pabus tarp medžių išdraskytas mitas.

Antenų kontūrai išniekins žvirbliui sparną
Ir tyliai girsis šlapio asfalto uostas,
Nuo juodo tako pakils smogikė varna
Ir neš sekmadienį negyvos laiko juostos.