Iš devinto aukšto į devintą dangų

Azartiškai krentu, skaičiuoju aukštus:

Devintas – langas praviras, o grindyse
Trišuolio pėdsakai šilti dar.

Aštuntas – kambariuos tamsu, kaimynai
Ilsis pataluos, juk jau vėlu.

Septintas – senas ir barzdotas plikis
Televiktorinas gvildena.

Šeštas – ūsuota moteris šukuoja
Plaukus tinginio baseto.

Penktas – jau įpusėju ir staiga man
Dingt mintis! Be parašiuto juk!

Ketvirtas – dėmesį patraukia du šokėjai,
Jie sukas meiliai susikibę.

Trečias – pora praleido šokio fazę.
Glamonėm lova aimanuoja.

Antras – mergaitė man ranka pamoja,
O aš jos nė nepažinojau.

Pirmas – palangėj skleidžiasi hiacintas,
Gyvenimo dabar imu ilgėtis.

Paklodę tieskit! Kyštelkit batutą!..
Aš – bestuburis devintam danguj.