paskendo rūko migloje
nakties meilumo išbučiuota
apsivilkusi akmenėlių suknelę
išniro iš užburtų pelkynų apsvaiginta
ten kur pinčukas ramiai snaudžia
parymojo prie naktinio kelio
laiko likučiais nusagstyto
su gintarine suknele kaip pasaulio šešėliu
kuris puikybės kupinai saulei tekant
nerimą prikėlė iš numirusių
laiko dūžiais paženklinta
iš šviesiųjų plaukų kelią supynusi
sugrįš į paskendusią rūko migloje pelkę
pasiilgusi pinčuko godumo
guodžiama Baltaragio naktimi.