vieną dieną
visi grįšit namo
kiekvienas savais keliais
ir tada aš galėsiu jums parašyti laiškus
klausdama kaip kam sekasi
kas ką matė ir kiekvieną
voką klijuodama
perbrauksiu lakuotuoju nagu
specialiai tokį užsiauginus
o po to
eisiu išgerti kavos
skubėsiu lyg būtų su kuo susitikti
ir mokėdama už vietą kavinėje
pagalvosiu ką užsakytumėt čia
kiekvienas jūsų
ir prisėdus atrodys akimirkai
lyg pasikalbėjome
tik laiko pritrūko
todėl kažkas ir liko
nepasakyta
bei nepaklausta
prie kitų staliukų
po du po du žmonės
gal net kas nors pamanys
kaip bohemiška ateiti ir išgerti
kavos taip va vienui vienai
arba šyptels
kaip pagyvenusios panelės kartais
nevykusiai ieško šansų
tose kavinėse
kur visi poromis
ir tikrai gi ar ne?