* * *

persisvėręs per palangę
stebiu mechanišką laiką
stebiu praeinančius žmones
sušalusius vaikus
ir jų klegesį surenka mano delnas
ir nejučia įsitveriu briaunos
tarsi žemės krašto
koks bereikšmis esu
šią akimirką
persisvėręs per palangę
stebintis
kaip medžiai repetuoja rudenį