Naktis balkone

Pakimba dūmas ir voratinkly sustingsta,
Tamsa kvėpuoja laukimu čia pat,
Suraito kojas, murmesy nugrimsta,
Sadistiškai išsišiepia: so what?..
Prigėrei kovo šlapdribos lig soties,
Kada džiovinsi smegenis, klok tiesą,
Ir, plonu teptuku pelėsių votį
Maskuodama, išspjovė stresą.
-Aš čia tūnosiu, -nekaltai sumurkus
Ir manikiūrais kibdama į sieną,
Išsilenkė į rožės žiedo purką,
Pažėrė pelenus ant klono manekeno.
Naktis lūšies vikrumui teprilygsta, -
Galvoji, tu protinga, -  tepasakė, -
Pavasario kontekstas tau, menkysta,
Per svetimas kaip ir japonų sakė.
O rožės spjaudės dūmais cigarečių
Ir, braukdamos vorarūbius nuo lūpų,
Vylingai linkčiojo: naktiniam spiečiui
Į šviesą veržtis su tavim parūpo.