…
kai rudai dangum nubėgdamos juokiasi avys
tau iš rankų žirklės iškrenta prastas ganytojau
išsižioji net nenumanęs kad viską prarasi
-------
tau kartojo tetos praeiviai dienoraščių datos
uždaryk avinėlį giliai požeminėje upėj
ten brasta jis gulės o tada tavo akys spingsulės
po truputį apšvies garbanėlę ar drėgną snukutį
paguodžiančius tavo atspindį gal ir tave
-------
tu klauseisi ir šokai kryžiuodamas orą peiliais
dantyse įsikandęs ėriuko pražilusį šypsnį
šulinys jau išdžiūvęs ramiai dangčiu atsitvėrė
nuo tavęs nuo manęs deja pritapusios
...