Ir nieko padaryti
negali mažos rankelės,
kol karas ant kelių
paguldo galvas, be atrankos:
vaikas
motina
tėvas
senelė,
kiekviena nori būti paglostoma,
sušukuojama.
Koks kartais gali būti savas
ginklas priešo,
koks - svetimas to paveikslėlis,
kadras po kadro laikraščių puslapius „puošia“,
po to į juos kažkas gėles suvynioja.
Šįryt laiškanešys vėluoja…