Atrakcionų parkas (fermo)

Nors tos kakofoniškai žybsinčios šviesos
mane ir apakina,
Aš nieko nepapasakočiau
atrakcionų parko tardytojams.

Tik melo detektorius parodytų,
kaip mes ridinėjamės jo kreivėmis -
amerikietiškais kalneliais:
Sekam vieną amplitudės kulminaciją po kitos -
metamės neverkdami iki absoliutaus nulio
ir nesidžiaugiam, kai kylam laikrodžių paukščiais,
atsirandančiais kartą per valandą...

Dešinysis tavo įdubęs skruostas -
krateris, iš kurio veržiasi karštas raudonis,
grūdinantis įrankius, reikalingus
liežuvio ploninimo egzekucijai
(todėl niekad tavęs nebučiuoju),
o kairysis - laimės šulinys:
''Spjauk tris kartus per kairį petį'' -
tai juokinga, juk aš - dievas Sausis.

Juokų kambary niekad nesivaipom,
O bandom surasti,
kurioj (sielos) aky slepiasi priskaldytas vežimas,
ir kuriam sidabriniam ežere guli paskendę lobiai
(tik Drakulos ieškoti neverta -
jis juk neturi savo atspindžio veidrody,
be to, ne mūsų pasakoj gyvena).

Keistos karuselės:
Du bėga, du veja, keli šimtai švilpia.
Jei tik nustotume mušti (mylėti),
O atiduotume laimėtus meškinus -
Iškart sustotų senos karuselės,
Ir vagą sugadintų.

Tavo taiklumas žavi -
visad pataikai žemiau obuolio ant manekeno galvos.
Taikyk ir į naktines paukštes,
kurios čia pardavinėja bilietus,
Žaisk pagal lietuvių liaudies kūrybos taisykles -
Iššaudyk tas pelėdas
(žinai, kaip jų nemėgstu).
Tada niekas nebemylės siaubo traukinuko veikėjų...

Ir tik nedrįsk sakyti,
Kad atrakcionų parkas tau nepatiko,
Juk per barzdą varvėjo,
Burnoj neturėjai