"aštri kaip stiklas" keisčiau "aštri kaip šukė". nes stiklas šiaip ar taip nėra aštrus.
su mėnesiu - viskas gerai. tik tam aštrumui paryškinti siūlyčiua ne "krenta", o "sminga".
o toliau nuvilia paskutinė eilutė. nesiūlyčiau į tokius eilėraščius kišti tų visokių "aš", nes ir taip aišku, kad tai aplinkos santykis su subjektu. bet ne tai čia nuvilia. tokiuose eilėraščiuose paskutinioji eilutė turi būti "aštriausia". čia ji tokia nėra... :( o gaila... 2.